šoblis

ךõblis sm. (2); N, šoblỹs (4) žr. šoblė 1: Prūsas pagonis priešais atjojo, mūsų broliukus šõbliais kapojo (d.) Grž. Atbėg žirgelis, atašvėtuoja, šone šoblẽliai atablizguoja (d.) Trgn. ^ Išdžiūvus tik kap šoblỹs Kč.